Fulminatas – tai cheminis junginys, kurio pagrindą sudaro fulminato anijonas (CNO⁻). Šie junginiai dažniausiai būna labai nestabilūs, jautrūs smūgiui, trinčiai ar šilumai, todėl naudojami kaip sprogstamosios medžiagos (detonatoriai).
Pagrindinės savybės:
Labai greitai detonuoja (sprogsta).
Dažnai naudojami iniciatoriams (pradiniam sprogimui sukelti).
Toksiški dėl cianido grupės.
Pavyzdžiai:
1. Gyvsidabrio fulminatas (Hg(CNO)₂) – žinomiausias pavyzdys.
Naudojimas: Jau seniai naudotas šaunamųjų ginklų kapsulėse (pradinė sprogstamoji medžiaga). Nedidelis smūgis sukelia detonaciją, kuri uždegia paraką.
2. Sidabro fulminatas (AgCNO) – dar jautresnis ir galingesnis už gyvsidabrio fulminatą.
Naudojimas: Kartais naudojamas sprogmenų detonatoriuose, taip pat gali susidaryti sidabriniuose kontaktuose, veikiant tam tikroms organinėms medžiagoms (pavojus chemijos eksperimentuose).
Trumpai tariant: Fulminatai – tai pavojingi, greitai detonuojantys metalų druskos, kurių pagrindas yra CNO⁻ anijonas, naudojami sprogstamųjų medžiagų iniciatoriams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.