fulguritai

Fulguritas (lot. fulgur – 'žaibas') – tai smėlio ar kitų žemės paviršiaus nuosėdų išlydytos masės, susidarančios žaibo smūgio metu. Žaibas, patekęs į sausą smėlį ar žvirgždą, akimirksniu išlydo mineralus (dažniausiai kvarcą), suformuodamas vamzdelio ar šakoto kanalo pavidalo struktūrą. Tai gamtos reiškinys, kuris kartais vadinamas „užšalusiu žaibu“ arba „žaibo akmeniu“.

Pavyzdžiai:
1. Gamtos pavyzdys:
Po audros smėlio dykumoje (pvz., Sacharoje) galima rasti fulguritus – trapius, stikliškus vamzdelius, besitęsiančius kelis centimetrus ar net metrus į žemės gelmes.

2. Mokslinis/pavyzdinis kontekstas:
Geologai, tyrinėdami fulguritus, gali nustatyti žaibo smūgio energiją ir temperatūrą (kuri gali siekti ~30 000 °C), nes jie išsaugo mineralų lydymosi požymius.

Trumpai:
Fulguritas – stikliškas uolienų lydinys, susidaręs žaibui patekus į žemę.

Įrašas
Paaiškinimas	Fulguritas (lot. fulgur – 'žaibas') – tai smėlio ar kitų žemės paviršiaus nuosėdų išlydytos masės, susidarančios žaibo smūgio metu. Žaibas, patekęs į sausą smėlį ar žvirgždą, akimirksniu išlydo mineralus (dažniausiai kvarcą), suformuodamas vamzdelio ar šakoto kanalo pavidalo struktūrą. Tai gamtos reiškinys, kuris kartais vadinamas „užšalusiu žaibu“ arba „žaibo akmeniu“. Pavyzdžiai: 1. Gamtos pavyzdys: Po audros smėlio dykumoje (pvz., Sacharoje) galima rasti fulguritus – trapius, stikliškus vamzdelius, besitęsiančius kelis centimetrus ar net metrus į žemės gelmes. 2. Mokslinis/pavyzdinis kontekstas: Geologai, tyrinėdami fulguritus, gali nustatyti žaibo smūgio energiją ir temperatūrą (kuri gali siekti ~30 000 °C), nes jie išsaugo mineralų lydymosi požymius. Trumpai: Fulguritas – stikliškas uolienų lydinys, susidaręs žaibui patekus į žemę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.