frazieriškumas
Frazieriškumas – tai kalbos reiškinių (žodžių, posakių) vartojimas, kuris nukrypsta nuo įprastų kalbos normų, dažnai dėl pernelyg dažno ar netinkamo jų vartojimo, todėl jie ima skambėti banaliai, nuvalkiotai ar net erzliai. Tai yra stiliaus trūkumas, kai kalba tampa neoriginali, per daug nusidriekusi į frazes ir klišes.
Trumpai: tai nuvalkiotų posakių ar klišė vartojimas, dėl kurio kalba praranda grynumą ir individualumą.
Pavyzdžiai:
1. Verslo / politikų kalba:
- "Mes siekiame sinergijos ir kuriame pridėtinę vertę."
(šie posakiai dažnai vartojami taip, kad jau nebekelia jokios prasmės ar įtampos)
- "Tai yra mūsų prioritetinis tikslas."
- "Darbuojamės visuomenės gerovei."
2. Kasdienėje kalboje:
- "Šviesi ateitis laukia priekyje."
- "Viskas vyksta pagal planą." (kai tai sako beveik visada)
- "Laikas yra geriausias gydytojas."
3. Medijose, reklamoje:
- "Unikalus pasiūlymas! Skubėk, kiekvienam kažkas!"
- "Atsiveria nauji horizontai."
- "Tai tik ledkalnio viršūnė."
Kodėl svarbu vengti frazieriškumo?
Nes kalba tampa nuspėjama, neįtikinama ir praranda individualų stilų. Geras rašytojas ar kalbantys siekia rasti savitą, tikslų ir gyvą išraišką, o ne pasikliauti nuvalkiotomis formuluotėmis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.