fonacija

Fonacija – tai balso stygų virpėjimas, kurio metu susidaro garsas. Tai pagrindinis kalbos garsų, ypač balsių ir skardžiųjų priebalsių, susidarymo mechanizmas.

Pavyzdžiai:
1. Kalbėdami balsius ([a], [e], [i]) arba skardžiuosius priebalsius ([b], [d], [z]), mes naudojame fonaciją – balso stygos vibruoja.
2. Priebalsiai be fonacijos (kur balso stygos nevibruoja) vadinami dusliaisiais (pvz., [p], [t], [s]). Juos tariant, balso stygos nesuvirpa.

Trumpai: Fonacija – balso garsų kūrimas balso stygų virpėjimo pagalba.

Įrašas
Paaiškinimas	Fonacija – tai balso stygų virpėjimas, kurio metu susidaro garsas. Tai pagrindinis kalbos garsų, ypač balsių ir skardžiųjų priebalsių, susidarymo mechanizmas. Pavyzdžiai: 1. Kalbėdami balsius ([a], [e], [i]) arba skardžiuosius priebalsius ([b], [d], [z]), mes naudojame fonaciją – balso stygos vibruoja. 2. Priebalsiai be fonacijos (kur balso stygos nevibruoja) vadinami dusliaisiais (pvz., [p], [t], [s]). Juos tariant, balso stygos nesuvirpa. Trumpai: Fonacija – balso garsų kūrimas balso stygų virpėjimo pagalba.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.