Flogistonas – tai tariama medžiaga, kurią XVIII a. mokslininkai (pvz., Georgas Ernstas Štalis) laikė visų degiųjų medžiagų sudėtine dalimi. Pagal flogistono teoriją, degimo metu medžiagos išskiria flogistoną, o tai paaiškina, kodėl degus objektas po degimo tampa lengvesnis (nes praranda flogistoną). Teorija buvo plačiai priimta, kol Antoine’as Lavuazjė eksperimentais įrodė deguonies vaidmenį degime ir ją paneigė.
Pavyzdžiai vartojime:
1. Istoriniame kontekste: „Flogistono teorija buvo svarbus žingsnis chemijos raidai, nors pasirodė klaidinga.“
2. Metaforiškai: „Jo idėjos išblėso kaip senovinis flogistonas – kadaise tikima, bet dabar be reikšmės.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.