„Fliuksmetras“ yra fizikinis dydis, matuojantis magnetinio lauko kiekį, pratekantį per tam tikrą paviršių. Jis žymimas Φ (graikiška raide „fi“) ir matuojamas veberiais (Wb). Paprastai fliuksmetras susijęs su magnetiniu lauku, bet panašus principas gali būti taikomas ir kitiems laukams (pvz., elektriniam).
Trumpai:
Fliuksmetras parodo, kiek „magnetinių linijų“ kerta tam tikrą plotą. Kuo stipresnis magnetinis laukas arba kuo didesnis plotas, tuo didesnis fliuksmetras.
Pavyzdžiai:
1. Elektros generatorius:
Generatoriuje, kai magnetas sukasi šalia ritės, kinta magnetinis fliuksmetras per ritę. Šis pokytis sukelia elektros srovę ritėje. Pavyzdžiui, jei magnetinis laukas stiprėja, fliuksmetras didėja, ir atsiranda indukuota įtampa.
2. Transformatorius:
Transformatoriuje kintama srovė vienoje ritėje sukuria kintantį magnetinį fliuksmetrą šerdyje. Šis kintantis fliuksmetras sukelia įtampą kitoje ritėje, perduodant energiją be tiesioginio kontakto.
3. Magnetinis laukas šalia elektros laido:
Jei laidu teka srovė, aplink jį susidaro magnetinis laukas. Jei šalia laido pastatysime kilpą (pavyzdžiui, kvadratinę rėmelį), fliuksmetras per tą kilpą priklausys nuo jos padėties – bus didžiausias, kai kilpos paviršius statmenas magnetiniam laukui, ir lygus nuliui, kai lygiagretus.
Formulė (paprastu atveju):
Φ = B ⋅ A ⋅ cos(θ)
čia:
- B – magnetinės indukcijos stiprumas (teslos, T),
- A – paviršiaus plotas (m²),
- θ – kampas tarp magnetinio lauko linijų ir paviršiaus normalės (statmens).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.