flagelantai

Flagelantas (lot. flagellare – plakti) – asmuo, kuris savo kūną plakia arba kitaip kenčia dėl religinių ar asmeninių paskatų, siekdamas išpirkti nuodėmes, pasiekti dvasinio išaukštėjimo arba parodyti atgailą.

Trumpai:
Tai asmuo, kuris savanaudiškai kenčia kūnišką skausmą dėl religinio/moralinio įsitikinimo.

Pavyzdžiai:

1. Religinis kontekstas:
Viduramžių Europoje kai kurie krikščionių atšakos nariai (pvz., flagelantų judėjimo dalyviai) viešai plakdavosi rėžiais, kad „pakartotų Kristaus kančią“ ir išpirktų savo bei pasaulio nuodėmes.

2. Perkeltinė reikšmė (metaforiškai):
„Jis elgiasi kaip flagelantas – nuolat kaltina save už nedidelės klaidas ir atima sau visas malonumas.“ (Čia – žmogus, kuris moraliai „plakia save“ pernelyg griežta savivertinimu).

Dėmesio: Šiuolaikinei lietuvių kalbai žodis dažniau vartojamas metaforiškai, o ne tiesiogine reikšme.

Įrašas
Paaiškinimas	Flagelantas (lot. flagellare – plakti) – asmuo, kuris savo kūną plakia arba kitaip kenčia dėl religinių ar asmeninių paskatų, siekdamas išpirkti nuodėmes, pasiekti dvasinio išaukštėjimo arba parodyti atgailą. Trumpai: Tai asmuo, kuris savanaudiškai kenčia kūnišką skausmą dėl religinio/moralinio įsitikinimo. Pavyzdžiai: 1. Religinis kontekstas: Viduramžių Europoje kai kurie krikščionių atšakos nariai (pvz., flagelantų judėjimo dalyviai) viešai plakdavosi rėžiais, kad „pakartotų Kristaus kančią“ ir išpirktų savo bei pasaulio nuodėmes. 2. Perkeltinė reikšmė (metaforiškai): „Jis elgiasi kaip flagelantas – nuolat kaltina save už nedidelės klaidas ir atima sau visas malonumas.“ (Čia – žmogus, kuris moraliai „plakia save“ pernelyg griežta savivertinimu). Dėmesio: Šiuolaikinei lietuvių kalbai žodis dažniau vartojamas metaforiškai, o ne tiesiogine reikšme.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.