Fitofarmacija – tai mokslas, tiriantis vaistinių augalų cheminę sudėtį, jų gydomąsias savybes ir jų panaudojimą vaistų gamyboje. Tai vaistininkystės (farmakognozijos) dalis, susijusi su augalinės kilmės vaistinėmis medžiagomis.
Pavyzdžiai:
1. Vaistinių augalų tyrimas – pavyzdžiui, tirti, kokie veikliosios medžiagos yra šalavijo lapuose ir kaip jas galima panaudoti antiseptiniuose preparatuose.
2. Fitopreparatų kūrimas – pvz., standartizuotų echinacijos ekstraktų gamyba imunitetui stiprinti arba mėtos aliejaus naudojimas virškinimui pagerinti.
3. Tradicinės medicinos žinių mokslinis pagrindimas – pavyzdžiui, tyrimai, patvirtinantys, kad kiaulpienės (Hypericum) ekstraktas gali būti veiksmingas nuotaikai gerinti (depresijos gydymo palydovinis metodas).
Trumpai tariant, fitofarmacija jungia botaniką, chemiją ir farmaciją, siekdama sukurti saugius ir veiksmingus augalinius vaistus ar maisto papildus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.