filipikos

„Filipikos“ – tai aštrios, kaltinančios kalbos ar rašytiniai tekstai, skirti išjuokti, smerkti ar atakuoti priešininką. Terminas kilęs iš senovės graikų oratoriaus Demosteno kalbų prieš Makedonijos karalių Pilypą II (graikiškai Philippos), kuriose jis įspėjo apie Pilypo grėsmę Atėnų laisvei.

Trumpai:
Filipika – agresyvi, polemikinė kalba ar tekstas, kuriuo smarkiai kritikuojamas oponentas.

Pavyzdžiai:

1. Istorinis:
Demosteno „Filipikos“ prieš Pilypą II – trys išlikusios kalbos (351, 344, 341 m. pr. Kr.), kuriose jis ragino graikus susivienyti prieš Makedonijos ekspansiją.

2. Politinis:
Politinėse debatose kalbėtojas gali paskelbti „filipiką“ prieš varžovą, pavyzdžiui, apkaltindamas ją korupcija ar neteisinga politika, naudodamas aštrias, emocingas išraiškas.

3. Literatūrinis:
Cicerono „Filipikos“ prieš Marką Antonijų (Senovės Roma) – 14 kalbų, kuriose Ciceronas smarkiai ataka Antonijų po Julijaus Cezario žudynių, siekdamas išsaugoti respubliką.

Šiuolaikinis vartojimas:
Terminas dažnai vartojamas apibūdinti bet kokią agresyvią, smerkiančią retoriką – politikoje, žiniasklaidoje ar net asmeninėse diskusijose, kai viena pusė atvirai ir aštriai puola kitą.

• Gairės: Politikos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	„Filipikos“ – tai aštrios, kaltinančios kalbos ar rašytiniai tekstai, skirti išjuokti, smerkti ar atakuoti priešininką. Terminas kilęs iš senovės graikų oratoriaus Demosteno kalbų prieš Makedonijos karalių Pilypą II (graikiškai Philippos), kuriose jis įspėjo apie Pilypo grėsmę Atėnų laisvei. Trumpai: Filipika – agresyvi, polemikinė kalba ar tekstas, kuriuo smarkiai kritikuojamas oponentas. Pavyzdžiai: 1. Istorinis: Demosteno „Filipikos“ prieš Pilypą II – trys išlikusios kalbos (351, 344, 341 m. pr. Kr.), kuriose jis ragino graikus susivienyti prieš Makedonijos ekspansiją. 2. Politinis: Politinėse debatose kalbėtojas gali paskelbti „filipiką“ prieš varžovą, pavyzdžiui, apkaltindamas ją korupcija ar neteisinga politika, naudodamas aštrias, emocingas išraiškas. 3. Literatūrinis: Cicerono „Filipikos“ prieš Marką Antonijų (Senovės Roma) – 14 kalbų, kuriose Ciceronas smarkiai ataka Antonijų po Julijaus Cezario žudynių, siekdamas išsaugoti respubliką. Šiuolaikinis vartojimas: Terminas dažnai vartojamas apibūdinti bet kokią agresyvią, smerkiančią retoriką – politikoje, žiniasklaidoje ar net asmeninėse diskusijose, kai viena pusė atvirai ir aštriai puola kitą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.