fideikomisas
Fideikomisas – tai teisinis terminas, reiškiantis pavedimą (testamente ar kitu dokumentu), pagal kurį tam tikras turtas (pvz., žemė, pastatas, vertybiniai popieriai) perduodamas vienam asmeniui (fideikomisariui) su sąlyga, kad jis išlaikys ir perduos kitam asmeniui (fideikomisaro naudos gavėjui) nustatytu laiku arba įvykus tam tikrai sąlygai. Tai savotiška paveldėjimo ar dovanos su apribojimais forma.
Trumpai: Fideikomisas – turtas, perduodamas su įsipareigojimu jį išlaikyti ir vėliau perleisti kitam.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinis pavyzdys:
Testuotojas palieka sodo sklypą savo sūnui (fideikomisariui) su sąlyga, kad šis prižiūrės sodą ir po savo mirties perduos jį anūkui (naudos gavėjui). Sūnus gali naudotis sodu, bet negali jo parduoti ar sunaikinti.
2. Šiuolaikinis pavyzdys:
Tėvas perka butą ir formaliai įrašo jį savo dukters vardu (fideikomisariui), bet sudaro sutartį, kad duktė galės butą naudoti tik po tėvo mirties arba sulaukusi 25 metų. Iki tol butas negali būti parduotas ar išnuomotas.
3. Istorinis kontekstas (Lietuvoje):
Bajorų šeimos dažnai kurdavo fideikomisus, kad žemės valdos išliktų neskirstomos ir pereitų tik vyriausiajam sūnui, išlaikant šeimos turtą kartoms.
Svarbu: Fideikomisas skiriasi nuo įprasto paveldėjimo ar dovanos, nes jis apriboja turto disponavimą ir nustato aiškius perleidimo kitam asmeniui reikalavimus. Šiandien ši sąvoka retai naudojama, bet išlikusi įvairiose teisės sistemose (pvz., trustai JAV ar panašios konstrukcijos Europoje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.