feroelektrikas

Feroelektrikas – tai medžiaga, kuri netgi nesant išorinio elektrinio lauko turi savaiminę elektrinę poliarizaciją, kurią galima apversti veikiant pakankamai stipriu elektriniu lauku.

Pagrindinės savybės:
Turi histerezės kilpą (ryšys tarp poliarizacijos ir elektrinio lauko).
Turi Kjuri temperatūrą, virš kurios praranda feroelektrines savybes ir tampa įprasta dielektrike.

Pavyzdžiai:

1. Bario titanatas (BaTiO₃) – vienas labiausiai žinomų feroelektrikų. Naudojamas:
Kondensatoriuose dėl labai didelės dielektrinės skvarbos.
Pjezoelektriniuose jutikliuose ir garso generatoriuose.
Kompiuterių atmintyse (FeRAM).

2. Rocelio druska (KNaC₄H₄O₆·4H₂O) – pirmasis atrastas feroelektrikas. Istorinis pavyzdys, naudotas pagrindiniams reiškiniams tirti.

Kiti svarbūs pavyzdžiai: cinkso oksidas (ZnO), PZT keramika (švino cirkonato titanatas), poli(fluorovinilidenas) – PVDF (feroelektrinis polimeras).

Įrašas
Paaiškinimas	Feroelektrikas – tai medžiaga, kuri netgi nesant išorinio elektrinio lauko turi savaiminę elektrinę poliarizaciją, kurią galima apversti veikiant pakankamai stipriu elektriniu lauku. Pagrindinės savybės: Turi histerezės kilpą (ryšys tarp poliarizacijos ir elektrinio lauko). Turi Kjuri temperatūrą, virš kurios praranda feroelektrines savybes ir tampa įprasta dielektrike. Pavyzdžiai: 1. Bario titanatas (BaTiO₃) – vienas labiausiai žinomų feroelektrikų. Naudojamas: Kondensatoriuose dėl labai didelės dielektrinės skvarbos. Pjezoelektriniuose jutikliuose ir garso generatoriuose. Kompiuterių atmintyse (FeRAM). 2. Rocelio druska (KNaC₄H₄O₆·4H₂O) – pirmasis atrastas feroelektrikas. Istorinis pavyzdys, naudotas pagrindiniams reiškiniams tirti. Kiti svarbūs pavyzdžiai: cinkso oksidas (ZnO), PZT keramika (švino cirkonato titanatas), poli(fluorovinilidenas) – PVDF (feroelektrinis polimeras).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.