„Feliuga“ yra šnekamoji kalbos forma, reiškiančią lengvabūdišką, nerūpestingą, linksmą žmogų, dažnai su atspalviu išdykumo, šmaikštumo ar net švelnaus neatsakingumo. Tai gali būti vartojama tiek teigiamai (kaip apibūdinimas linksmai asmenybei), tiek šiek tiek kritiškai (nurodant per didelį nerūpestingumą).
Pavyzdžiai:
1. Teigiamai:
„Jis tikras feliuga – visada sugalvoja kaip nustebinti draugus ir sukelti juoką.“
(Čia pabrėžiama žmogaus linksmas, kūrybingas charakteris.)
2. Šiek tiek kritiškai:
„Nepasitikėk juo rimtais dalykais, jis gi visai feliuga – šiandien dirba, o rytoj jau keliauja į keliones be plano.“
(Čia atsiranda neatsakingumo atspalvis.)
Sinonimai šnekamojoje kalboje:
- Pokeris (žmogus, kuris viską ima lengvai)
- Vėjuotas (nepernelyg rimtas)
- Linksmuolis (daugiau teigiama prasme)
Dėmesio: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje, neformaliaje kalboje, o ne oficialiuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.