Faringalizacija – tai kalbos garsų tarimo ypatybė, kai garsas susidaro gerklės (farinkso) srityje, susiaurėjus gerklės raumenims. Tai būdinga kai kurioms kalboms (pvz., arabų, hebrajų) arba gali būti regioninė tarimo savybė.
Trumpai: garsas tariamas gerklėje, suteikiant jam „gilią“, šiek tiek „spaustą“ skambesį.
Pavyzdžiai:
1. Arabų kalba – raidė ع (‘ayn) tariama kaip faringalizuotas gerklinis sprogstamasis arba frikatyvas. Pavyzdžiui, žodyje عرب (‘arab) – „arabai“.
2. Hebrajų kalba – raidė ע (ayin) taip pat tariama su faringalizacija (šiuolaikinėje tarimo variacijoje gali būti silpnesnė).
3. Regioninė tarimo ypatybė – kai kuriuose rytų Europos ar Kaukazo regionuose gali būti faringalizuotas r arba kiti garsai (pvz., kai kuriuose kaukazietiškose kalbose).
Paprastas pavyzdys supratimui:
Įsivaizduokite, kad bandote pasakyti „a“ arba „h“ garsą, bet tuo pat metu stengiatės suspausti gerklę, tarsi norėtumėte atsikosėti. Susidaręs garsas bus artimas faringalizacijai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.