fanariočiai
"Fanariotičiai" (kitaip dar fanariotai) – tai istorinis terminas, reiškiantis turtingus ir įtakingus graikų kilmės žmones, gyvenusius Fanaro rajone (Fanarį) Konstantinopolyje (dab. Stambule) Osmanų imperijos laikotarpiu (ypač XVII–XIX a.).
Jie dažnai užėmė aukštus administracinius postus imperijoje, buvo vertėjai, diplomatai, prekybininkai ar bažnytiniai veikėjai, turėjo didelę politinę ir ekonominę įtaką Balkanuose ir Rumunijoje.
Trumpai:
Fanariotai – turtingi ir įtakingi konstantinopolio graikai Osmanų imperijoje, dažnai valdę Moldavijos ir Valakijos kunigaikštystes.
---
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Istoriniame kontekste:
„Fanariotai XVIII amžiuje buvo paskirti valdyti Moldaviją ir dažnai įvedė griežtesnį mokesčių surinkimą.“
2. Kultūriniame-politiniame kontekste:
„Nors fanariotai išlaikė graikų kultūrą Rumunijoje, jų valdymas dažnai sukėlė vietos gyventojų nepasitenkinimą.“
3. Šiuolaikiniame pernešamąja prasme (retai):
Žodis kartais vartojamas apibūdinti įtakingus elitus, siekiančius savo naudos (pagal istorinį fanariotų įvaizdį).
Pvz.: „Politinėje scenoje atsirado nauji 'fanariotai', kontroliuojantys verslo srautus.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.