falsifikuoti

Falsifikuoti – tai atmetimo kriterijus moksle, reiškiantis, kad teorija ar hipotezė gali būti laikoma moksline tik tada, jei yra įmanoma nustatyti sąlygas, kurioms esant ji būtų klaidinga (t. y. ją būtų galima paneigti arba „falsifikuoti“). Tai reiškia, kad teorija turi būti suformuluota taip, kad būtų galima įsivaizduoti eksperimentą ar stebėjimą, kuris ją paneigtų.

Pagrindinė idėja:
Jei teorijos negalima iš principo paneigti (pvz., ji yra suformuluota pernelyg miglotai arba visada gali būti „paaiškinta“), ji nelaikoma moksline, o gali būti pseudomoksline arba filosofine.

Pavyzdžiai:

1. Teiginys, kurį galima falsifikuoti:
„Visi gulbės yra baltos spalvos.“
→ Falsifikuojama, jei randama viena juoda gulbė. Tai paneigtų teiginį.

2. Teiginys, kurio falsifikuoti negalima (nėra mokslinis):
„Aukštesnės galios būtybės valdo pasaulį, bet jos slepia savo buvimą, kad žmonės negalėtų jų aptikti.“
→ Jei jų negalima aptikti jokiais metodais, teiginys yra nefalsifikuojamas – jis nėra mokslinis, nes jo negalima nei patvirtinti, nei paneigti.

3. Mokslinis pavyzdys:
Einšteino reliatyvumo teorija buvo falsifikuojama: ji numatė, kad šviesos spindulys turi sulenkti šalia Saulės.
→ 1919 m. stebėjimai per Saulės užtemimą patvirtino numatymą, bet jei būtų buvę priešingi rezultatai, teorija būtų falsifikuota.

Trumpai:
Falsifikuojamumas – tai mokslinio mąstymo pagrindas, reikalaujantis, kad teorijos būtų tikrinamos ir galėtų būti paneigtos. Tai skirtina mokslą nuo dogmatiškų ar pseudomokslinių teiginių.

• Terminai: falsifikuoti

Įrašas
Paaiškinimas	Falsifikuoti – tai atmetimo kriterijus moksle, reiškiantis, kad teorija ar hipotezė gali būti laikoma moksline tik tada, jei yra įmanoma nustatyti sąlygas, kurioms esant ji būtų klaidinga (t. y. ją būtų galima paneigti arba „falsifikuoti“). Tai reiškia, kad teorija turi būti suformuluota taip, kad būtų galima įsivaizduoti eksperimentą ar stebėjimą, kuris ją paneigtų. Pagrindinė idėja: Jei teorijos negalima iš principo paneigti (pvz., ji yra suformuluota pernelyg miglotai arba visada gali būti „paaiškinta“), ji nelaikoma moksline, o gali būti pseudomoksline arba filosofine. Pavyzdžiai: 1. Teiginys, kurį galima falsifikuoti: „Visi gulbės yra baltos spalvos.“ → Falsifikuojama, jei randama viena juoda gulbė. Tai paneigtų teiginį. 2. Teiginys, kurio falsifikuoti negalima (nėra mokslinis): „Aukštesnės galios būtybės valdo pasaulį, bet jos slepia savo buvimą, kad žmonės negalėtų jų aptikti.“ → Jei jų negalima aptikti jokiais metodais, teiginys yra nefalsifikuojamas – jis nėra mokslinis, nes jo negalima nei patvirtinti, nei paneigti. 3. Mokslinis pavyzdys: Einšteino reliatyvumo teorija buvo falsifikuojama: ji numatė, kad šviesos spindulys turi sulenkti šalia Saulės. → 1919 m. stebėjimai per Saulės užtemimą patvirtino numatymą, bet jei būtų buvę priešingi rezultatai, teorija būtų falsifikuota. Trumpai: Falsifikuojamumas – tai mokslinio mąstymo pagrindas, reikalaujantis, kad teorijos būtų tikrinamos ir galėtų būti paneigtos. Tai skirtina mokslą nuo dogmatiškų ar pseudomokslinių teiginių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.