eudemonizmas
Eudemonizmas (gr. eudaimonia – laimė, gerovė) – tai filosofinė ar etinė koncepcija, pagal kurią pagrindinis žmogaus siekis ir aukščiausia vertybė yra laimė arba gerovė, o ne materialinės naudos ar malonumai. Eudemonizmas teigia, kad laimė pasiekiama per dorybingą gyvenimą, savęs realizavimą ir sielos pusiausvyrą.
Trumpai:
Eudemonizmas – tai idėja, kad žmogaus tikslas yra laimė, kuri siekiama ne per trumpalaikius malonumus, o per dorybę, protinį tobulumą ir prasmės suvokimą.
Pavyzdžiai:
1. Aristotelis – klasikinis eudemonizmo atstovas. Jis teigė, kad žmogaus tikslas yra eudaimonia (laimė), kuri pasiekiama gyvenant pagal dorybes (pvz., išmintį, drąsą, saikingumą) ir realizuojant savo prigimtines galias.
2. Stoikai (pvz., Seneka, Markas Aurelijus) – jų filosofija taip pat grindžiama eudemonizmu. Jie laikė, kad laimė yra vidinė ramybė ir harmonija, pasiekiama priimant likimą, kontroliuojant emocijas ir gyvenant pagal gamtos dėsnius.
Šiuolaikinis pavyzdys:
Asmeninės gerovės (angl. well-being) samprata psichologijoje ar saviugdos kontekste – kai žmogus siekia ne išorinio pasisekimo, o vidinės prasmės, asmeninio augimo ir psichologinės pusiausvyros.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.