episilogizmas

Episilogizmas – tai retorinė figūra, kurioje kalbėtojas atrodo, kad baigia kalbą ar argumentą, bet staiga prideda papildomą mintį ar išvadą, dažniausiai norėdamas sustiprinti įspūdį arba pabrėžti pagrindinį teiginį. Tai gali būti naudojama dramatiškumui, ironijai arba norint patraukti dėmesį.

Pavyzdžiai:

1. Politinė kalba:
"Mes padarėme didžiulę pažangą: sumažinome nedarbą, pagerinome švietimą, sustiprėjome ekonomiką... ir viskas tai – be papildomų mokesčių!"
Čia paskutinė frazė ("be papildomų mokesčių") yra episilogizmas, netikėtai papildantis ir sustiprinantis argumentą.

2. Kasdienis pokalbis:
"Aš tau viską atleidžiu: melus, išdavystę, skausmą... ir net tai, kad niekada neatsiprašei."
Paskutinė detalė ("kad niekada neatsiprašei") dramatiškai užbaigia sąrašą, suteikdama emocinį akcentą.

Trumpai: Episilogizmas – tai netikėtas papildomas sakinys ar frazė kalbos pabaigoje, dažnai naudojamas retoriniu ar emociniu tikslu.

Įrašas
Paaiškinimas	Episilogizmas – tai retorinė figūra, kurioje kalbėtojas atrodo, kad baigia kalbą ar argumentą, bet staiga prideda papildomą mintį ar išvadą, dažniausiai norėdamas sustiprinti įspūdį arba pabrėžti pagrindinį teiginį. Tai gali būti naudojama dramatiškumui, ironijai arba norint patraukti dėmesį. Pavyzdžiai: 1. Politinė kalba: "Mes padarėme didžiulę pažangą: sumažinome nedarbą, pagerinome švietimą, sustiprėjome ekonomiką... ir viskas tai – be papildomų mokesčių!" Čia paskutinė frazė ("be papildomų mokesčių") yra episilogizmas, netikėtai papildantis ir sustiprinantis argumentą. 2. Kasdienis pokalbis: "Aš tau viską atleidžiu: melus, išdavystę, skausmą... ir net tai, kad niekada neatsiprašei." Paskutinė detalė ("kad niekada neatsiprašei") dramatiškai užbaigia sąrašą, suteikdama emocinį akcentą. Trumpai: Episilogizmas – tai netikėtas papildomas sakinys ar frazė kalbos pabaigoje, dažnai naudojamas retoriniu ar emociniu tikslu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.