epipaleolitas
Epipaleolitas – tai archeologinis laikotarpis, einantis po Paleolito ir prieš Neolitą (apie 20 000–10 000 m. pr. Kr.). Jis dažnai vadinamas „vėlyvuoju Paleolitu“ arba „perėjimo laikotarpiu“ tarp medžiotojų-rinkėjų ir žemdirbystės visuomenių.
Pagrindiniai bruožai:
- Žmonės vis dar medžioja ir renka maistą, bet jau naudoja pažangesnius įrankius (pvz., mikrolitus – mažus akmeninius įrankius).
- Atsiranda pirmieji pastovūs gyvenamieji plotai arba laikinos stovyklos.
- Pradedama domestikuoti pirmieji augalai ir gyvūnai (pvz., šunys).
Pavyzdžiai:
1. Natufijos kultūra (Artimieji Rytai) – žmonės jau statė pusiau nuolatinius namus, naudojo grūdus ir turėjo sudėtingus kapus.
2. Azilio kultūra (Vakarų Europa) – žinoma dėl dažytų akmenų ir paprastų geometrinių raštų, rodančių simbolinį mąstymą.
Trumpai: Epipaleolitas – tai laikotarpis, kai žmonės dar neperėjo prie žemdirbystės, bet jau ruošėsi pokyčiams, tobulinant įrankius ir gyvenimo būdą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.