epimitis

„Epimitis“ (gr. ἐπιμήτης) – tai graikiškas žodis, kuris reiškia „išmintingas, sumanus, gudrus“, taip pat gali būti siejamas su „patarėjas“ arba „tas, kuris rūpinasi“.
Kilęs iš žodžių epi (ant, virš) + mētis (išmintis, gudrybė).

Pavyzdžiai vartojimo:
1. Mitologijoje: Epimitis (Epimetheus) – Prometėjo brolis graikų mitologijoje, kurio vardas pažodžiui reiškia „mąstantis po įvykio“ (priešingybė Prometėjui – „mąstančiam į priekį“). Jis buvo apibūdinamas kaip neapdairus, bet kartais ir kaip „išmintingas“ savo būdu.
2. Perkeltine prasme:
„Jo epimitinis požiūris į problemas dažnai gelbėdavo komandą nuo skubotų sprendimų.“
(Čia – apmąstantis, atsargus, turintis išminties).

Pastaba: Šiuolaikiniuose kontekstuose žodis retai vartojamas tiesiogine prasme, dažniau sutinkamas klasikiniuose tekstuose ar kaip asmenvardis.

Įrašas
Paaiškinimas	„Epimitis“ (gr. ἐπιμήτης) – tai graikiškas žodis, kuris reiškia „išmintingas, sumanus, gudrus“, taip pat gali būti siejamas su „patarėjas“ arba „tas, kuris rūpinasi“. Kilęs iš žodžių epi (ant, virš) + mētis (išmintis, gudrybė). Pavyzdžiai vartojimo: 1. Mitologijoje: Epimitis (Epimetheus) – Prometėjo brolis graikų mitologijoje, kurio vardas pažodžiui reiškia „mąstantis po įvykio“ (priešingybė Prometėjui – „mąstančiam į priekį“). Jis buvo apibūdinamas kaip neapdairus, bet kartais ir kaip „išmintingas“ savo būdu. 2. Perkeltine prasme: „Jo epimitinis požiūris į problemas dažnai gelbėdavo komandą nuo skubotų sprendimų.“ (Čia – apmąstantis, atsargus, turintis išminties). Pastaba: Šiuolaikiniuose kontekstuose žodis retai vartojamas tiesiogine prasme, dažniau sutinkamas klasikiniuose tekstuose ar kaip asmenvardis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.