epigonizmas
Epigonizmas – tai kūrybinis sekimas, mėgdžiojimas, kai autorius beveik be pakitimų atkartoja kito autoriaus stilių, temas ar idėjas, dažnai netenka originalumo ir kūrybiškumo. Tai yra menkavertis kūrybos būdas, kuriuo siekiama pakartoti sėkmingą pirmtakų kūrybą, bet be jų gylio ar naujumo.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje – poetas, kuris rašo eiles, beveik identiškas žymaus poeto stiliumi ir temomis, bet be savo asmeninės išraiškos ar idėjų. Pvz., po A. Baranausko ar Maironio sekė daug epigonų, kurie kūrė panašias patriotinės lyrikos formas, bet be jų kūrybinės jėgos.
2. Mene – tapytojas, kuris kopijuoja žymaus dailininko (pvz., Mikalojaus Konstantino Čiurlionio) simbolizmą ir kompozicijas, tačiau jo darbai tampa tik paviršutiniškais atspindžiais, be originalios filosofinės prasmės.
3. Muzikoje – kompozitorius ar atlikėjas, kuris sąmoningai imituoja populiaraus muzikanto garsą, instrumentavimą ar struktūrą, bet nepateikia nieko naujo (pvz., daugybė atlikėjų, sekusių pirmųjų lietuvių roko grupių pėdomis 9-ajame dešimtmetyje).
Trumpai: Epigonizmas – tai kūrybinis sekimas, kai darbas tampa tik pirmtako kopija, o ne savarankišku kūriniu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.