Elodėja – tai kalbėjimo, pasakojimo menas, ypač mokėjimas įtaigiai, įtikinamai ir gražiai pasakoti istorijas ar mintis. Žodis kilęs iš graikų kalbos (gr. aoidos – „dainininkas, epų atlikėjas“) ir dažniausiai vartojamas literatūroje ar retorikoje.
Pavyzdžiai:
1. Senovės graikų epų atlikėjai buvo elodėjai, kurie dainuodami pasakodavo Iliados ir Odisėjos eilius.
2. Riterių epo pasakotojas viduramžių rūmuose – tai elodėja, kuris gyvai aprašydavo nuotykių istorijas.
3. Šiuolaikinis rašytojas, mėgstantis gyvą pasakojimo stilių, kartais vadinamas elodėja, nes jo tekstai skamba kaip pasakojimas gyvai kalbant.
Trumpai tariant: elodėja = įtaigus pasakotojas arba kalbėjimo menininkas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.