ekloga
Ekloga (gr. ἐκλογή 'išrinkimas, pasirinkimas') – tai trumpas literatūros kūrinys, dažniausiai idilės ar pastoralinės poezijos forma, vaizduojantis paprastą, idealizuotą kaimo gyvenimą, gamtą, meilę ar kasdienius scenas. Eklogos buvo populiarios antikinėje (ypač romėnų) ir renesanso literatūroje.
Trumpai: Ekloga – trumpa pastoralinė poema, vaizduojanti idealizuotą kaimo gyvenimą.
Pavyzdžiai:
1. Vergilijus – romėnų poetas, parašęs 10 eklogų, žinomų kaip Bucolica. Jose dialogu tarp piemenų aptariamos meilės, filosofijos, politinės temos.
Pvz.: Pirmoje eklogoje piemuo Tityras dėkoja dievui už ramų gyvenimą, o kitas piemuo Melibėjus skundžiasi prarastu namu.
2. Teokritas – graikų poetas, laikomas idilių (eklogų) pradininku. Jo kūriniuose vaizduojami Sicilijos piemenų gyvenimas, meilės peripetijos.
Pvz.: Idilėje Tirsis arba Daina piemenys varžosi dainų konkursu, giedodami apie mitus ir kasdienybę.
Šiuolaikinis panaudojimas:
Terminas kartais vartojamas platesne prasme – kaip trumpas ištraukų rinkinys ar antologija (pvz., „poezijos ekloga“), tačiau klasikinė reikšmė yra susijusi būtent su pastoraline poema.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.