Reikšmė:
„Eklezija“ (gr. ἐκκλησία, ekklēsía) – senovės Graikijoje reiškė susirinkimą arba piliečių asamblėją, kuri aptardavo svarbius miesto-valstybės (polis) reikalus. Vėliau šis terminas perėjo į krikščionybę ir dabar dažniausiai vartojamas kaip Bažnyčia (kaip bendruomenė arba institucija).
Pavyzdžiai:
1. Senovės Graikijos kontekste:
„Atenų eklezija buvo pagrindinis demokratinis organas, kuriame piliečiai balsuodavo dėl įstatymų ir karinių kampanijų.“
2. Krikščioniškame kontekste:
„Pirmieji krikščionys save laikė naująja Dievo eklezija, vienijančia žmones iš visų tautų.“
„Terminas 'eklezija' Biblijoje dažnai nurodo tikėjimo bendruomenę, o ne pastatą.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.