ebonitas
Ebonitas – tai juodasis gintaras, natūrali dervos fosilija, kuri susidarė prieš kelias dešimtis milijonų metų. Skiriasi nuo įprasto (gelsvo) gintaro savo tamsia spalva – nuo tamsiai rudos iki juodos, kartai su rausvais ar žalsvais atspalviais. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio ebonus („juodmedis“ arba „juodas“), nors ebonitas nėra susijęs su medžiu.
Pagrindinės savybės:
- Spalva: Tamsi, dažnai juoda, peršviečiama tik plonose sluoksniuose.
- Kilmė: Susidarė iš priešistorinių spygliuočių (dažniausiai araukarijų) dervos.
- Panaudojimas: Naudojamas papuošalams, dekoratyviniams dirbiniams, kartais medicinoje (kaip ir įprastas gintaras).
Pavyzdžiai:
1. Papuošalai: Ebonitas nuo seno vertinamas kaip dekoratyvinis akmuo. Gaminami:
- Karoliai, pakabukai, žiedai – juodi, blizgūs, kartais kombinuojami su sidabru ar auksu.
- Senovės Romos gemos – ebonitas buvo graviruojamas ir naudojamas intalijose.
2. Dekoracija ir ritualai:
- Okultiniai dirbiniai – dėl tamsios spalvos ebonitas kartais siejamas su mistika, naudojamas ritualiniuose papuošaluose ar amuletuose.
- Dailės objektai – smulkioji plastika, figūrėlės, dekoratyviniai įrėmimai.
Svarbu: Neklaukit ebonito su ebonitu (vulcanitu) – sintetiniu kaučiuku, naudotu pvz., senuose vamzdeliuose ar pianino klavišuose. Gamtinis ebonitas yra gintaro atmaina, o ne dirbtinė medžiaga.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.