Dramaturgija – tai teatro meno teorija ir praktika, apimanti dramos kūrimo, komponavimo ir sceninio įgyvendinimo principus. Tai taip pat gali reikšti konkrečios pjesės ar spektaklio struktūrą, intrigų vystymą, veikėjų charakterizaciją ir idėjinį turinį.
Trumpai tariant: dramaturgija yra dramos meno meninė sandara.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinė dramaturgija – Sofoklio „Edipas Karalius“, kur intriga grindžiama likimo ironija, o veiksmas laikosi griežtos trijų dalių struktūros (pradžia, vystymasis, išsisprendimas).
2. Šiuolaikinė dramaturgija – Bertolto Brechto epinis teatras, kuriame naudojami „atstūmimo efektai“, kad žiūrovas kritiškai vertintų siužetą, o ne susilietų su veikėjais (pvz., pjesė „Motinė Kuridž ir jos vaikai“).
Papildomai: Šis terminas kartais vartojamas perkeltine prasme apibūdinti planingą įvykių ar situacijų konstrukciją (pvz., „politinė dramaturgija“ ar „gyvenimo dramaturgija“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.