dizartrija

Dizartrija – tai kalbos sutrikimas, kurį sukelia neuromotoriniai pažeidimai (pvz., insultas, galvos smegenų trauma, Parkinsono liga). Jis pasireiškia kalbos garsų artikuliacijos sunkumais: garsai ištariami neaiškiai, iškraipytai, lūpos ir liežuvis nepakankamai juda, balsas gali būti tylus arba per stiprus, kalbos tempas – per greitas arba lėtas.

Pavyzdžiai:
1. Po insulto žmogus gali tarti žodį „stalas“ kaip „tałas“ arba „sztalas“, nes negali tiksliai suderinti liežuvio ir lūpų judesių.
2. Sergančiam Parkinsono liga kalba dažnai tampa tyli, monotoniška, tarsi „murmama“, o žodžiai sulipę vienas prie kito.

Trumpai: Dizartrija – ne kalbos turinio, o kalbos techninės pusės sutrikimas (garsų ištarimas, balso kokybė, ritmas), atsirandantis dėl nervų ar raumenų, valdančių kalbos aparatą, pažeidimo.

Įrašas
Paaiškinimas	Dizartrija – tai kalbos sutrikimas, kurį sukelia neuromotoriniai pažeidimai (pvz., insultas, galvos smegenų trauma, Parkinsono liga). Jis pasireiškia kalbos garsų artikuliacijos sunkumais: garsai ištariami neaiškiai, iškraipytai, lūpos ir liežuvis nepakankamai juda, balsas gali būti tylus arba per stiprus, kalbos tempas – per greitas arba lėtas. Pavyzdžiai: 1. Po insulto žmogus gali tarti žodį „stalas“ kaip „tałas“ arba „sztalas“, nes negali tiksliai suderinti liežuvio ir lūpų judesių. 2. Sergančiam Parkinsono liga kalba dažnai tampa tyli, monotoniška, tarsi „murmama“, o žodžiai sulipę vienas prie kito. Trumpai: Dizartrija – ne kalbos turinio, o kalbos techninės pusės sutrikimas (garsų ištarimas, balso kokybė, ritmas), atsirandantis dėl nervų ar raumenų, valdančių kalbos aparatą, pažeidimo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.