x
divergeñcija [lot. divergentia — išsiskyrimas], išsiskyrimas iš 1 taško, prasiskyrimas, krypties, srauto šakojimasis: 1. vienos rūšies organizmų požymių išsiskyrimas per evoliuciją;
dėl to atsiranda 2 naujos rūšys;
2. skaliarinis dydis, apibūdinantis vektorinio lauko intensyvumą konkrečiame taške;
3. pozicinis kalbos garso virtimas keliais skirtingais garsais;
4. vienos kalbos suskilimas į kelias giminiškas kalbas ar tarmes;
5. vėjo srautų, vandens srovių išsiskaidymas, išsiskyrimas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.