disteleologija
Disteleologija – tai filosofinė sąvoka, reiškianti tikėjimą, kad pasaulyje nėra galutinio tikslo, kryptingumo ar prasmės. Ji teigia, kad visatos, gyvybės ar istorijos raida nėra nukreipta į kokią nors aukštesnę pabaigą ar teleologinį tikslą.
Trumpai: Priešingybė teleologijai (tikėjimui, kad viskas turi galutinį tikslą). Disteleologija atmeta idėją, kad egzistuoja „planas“ ar „prasmė“ už gamtos reiškinių ribų.
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje:
Evoliucija pagal disteleologinį požiūrį – tai atsitiktinių mutacijų ir natūraliosios atrankos rezultatas, o ne kryptingas procesas, siekiantis „tobulybės“ ar tam tikro galutinio tikslo.
2. Istorijoje:
Kai kurie filosofai (pvz., Arthur Schopenhauer) teigia, kad istorija neturi prasmės ar galutinio tikslo – tai tik žmonių veiksmų ir atsitiktinių įvykių grandinė be jokio „pabaigos taško“.
3. Kasdieniame mąstyme:
Žmogus, tikintis disteleologija, gmanytų: „Gyvenimas neturi iš anksto nustatytos prasmės – mes patys kuriame savo reikšmę.“ Tai panašu į egzistencialistinį požiūrį.
Svarbu: Disteleologija dažnai siejama su ateizmu, materializmu ar nihilizmu, bet griežtai kalbant, ji koncentruojasi tik į teleologijos neigimą, o ne į dievo egzistavimo ar moralės klausimus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.