dispozityvinis
"Dispozityvinis" – tai teisės terminas, reiškiantis disponuojamą, t. y. tokį, kuriuo galima laisvai disponuoti (tvarkyti, perleisti, atsisakyti) pagal savo valią. Jis dažniausiai vartojamas apibūdinti teises ar teisines normas, kurias asmuo gali savarankiškai įgyvendinti, pakeisti ar atsisakyti, be valstybės ar kitų asmenų įsikišimo.
Trumpai:
Tai laisvai disponuojama teisė/norma, priešinga imperatyviajai (privalomajai) normai.
---
Pavyzdžiai:
1. Sutarčių teisėje:
Daugelis civilinių sutarčių nuostatų yra dispozityvinės. Pvz., jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyta, kas moka pristatymo išlaidas, gali balioti dispozityvinė teisės norma, kuri numato, kad jas moka pardavėjas – tačiau šalys gali sutartimi nustatyti kitaip.
2. Paveldėjimo teisėje:
Paveldėtojo teisė atsisakyti palikimo yra dispozityvinė – jis gali pasirinkti, ar priima, ar atsisako palikimo, niekam to neprivalėdamas.
3. Darbo teisėje:
Kai kurios darbo sutarties sąlygos (pvz., papildomos atostogų dienos virš įstatyminio minimumo) gali būti dispozityvinės – darbdavys ir darbuotojas gali jas laisvai derėtis.
---
Svarbu:
Dispozityvinės normos dažnai pradedamos žodžiais „jei sutartyje nenustatyta kitaip…“ arba „šalys gali nustatyti kitaip“. Jos užtikrina lankstumą teisiniuose santykiuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.