Disoliucija – tai skilimas, skaidymasis, iširimas, dažniausiai vartojama kalbant apie organizmo, organizacijos, junginio ar sistemos suirimo procesą.
Pavyzdžiai:
1. Chemijoje:
Kietos medžiagos disoliucija tirpale – pvz., druskos kristalai, ištirpstant vandenyje, skyla į jonus.
2. Politikoje / teisėje:
Parlamento disoliucija – pvz., šalies prezidentas gali paleisti parlamentą prieš naujus rinkimus.
Organizacijos disoliucija – pvz., įmonė gali būti likviduota (išardyta) dėl bankroto ar susitarimo tarp savininkų.
3. Medicinoje / biologijoje:
Audinio disoliucija – pvz., uždegimo metu gali vykti pažeistų ląstelių skilimas.
Kraujo krešėjimo disoliucija – kraujo krešulio natūralus skaidymasis po sužalojimo.
4. Psichologijoje:
Asmenybės disoliucija – psichinė būklė, kai sutrinka sąmonės vientisumas (pvz., disociatyviniai sutrikimai).
Trumpai tariant, disoliucija – tai procesas, kai kažkas suskaidoma, išardoma ar nustoja egzistuoti kaip vientisa visuma.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.