diskursyvizmas
Diskursyvizmas – tai kalbos vienetų (dažniausiai žodžių ar frazių) vartojimas, kuris pats savaime neturi tiesioginės reikšmės, bet padeda organizuoti kalbą, nurodo ryšius tarp minčių arba atspindi kalbančiojo požiūrį į tai, kas sakoma. Tai kalbos elementai, kurie dažniausiai nėra būtini informacijos perdavimui, bet padeda kalbai tekėti sklandžiau ir aiškiau.
Trumpai: Diskursyvizmas – tai žodžiai ar posakiai, kurie organizuoja kalbą ir nurodo kalbančiojo požiūrį, bet patys reikšmės turi mažai arba neturi jos visai.
Pavyzdžiai:
1. "Žinai..."
Pvz.: "Žinai, aš visai nesitikėjau tokio rezultato."
Čia "žinai" nėra tiesioginis klausimas, o veikiau įvadas, kuriuo kalbantysis siekia įsitraukti klausytoją į pokalbį arba paruošti svarbiam teiginiui.
2. "Tiesą sakant..." / "Iš tikrųjų..."
Pvz.: "Tiesą sakant, aš šį projektą jau baigiau vakar."
Šios frazės pabrėžia, kad sekantis teiginys yra svarbus, tikslus ar netikėtas.
3. "Na..."
Pvz.: "Na, kaip ir sakiau, reikės dar kartą patikrinti."
"Na" čia veikia kaip pauzė mintims surinkti arba kaip švelnus pokalbio tęsinys.
4. "Beje..."
Pvz.: "Beje, tu jau užsisakei bilietus?"
Šis žodis įveda šalutinę mintį arba temų pokytį pokalbyje.
Kitaip tariant, diskursyvizmas yra kaip "klijai" arba "signalo žodžiai" kalboje, kurie padeda mums suprasti ne tik ką kalba, bet ir kaip kalba, kokie yra ryšiai tarp sakinių ir kalbančiojo intencijos. Jie dažnai vartojami šnekamojoje kalboje, diskusijose ar retorikoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.