dezartikuliacija

Dezartikuliacija – tai kalbos sutrikimas, kai žmogus negali aiškiai tarti garsus arba sudėti jų į tinkamas žodžių formas dėl lūpų, liežuvio, gomurio ar žandikaulių raumenų pažeidimo ar koordinacijos problemų. Tai dažnai susiję su neurologiniais sutrikimais, traumomis ar raumenų ligomis.

Pavyzdžiai:
1. Po insulto – pacientas gali tarti žodį „stalas“ kaip „tałas“ arba „sasas“, nes negali tiksliai valdyti liežuvio ir lūpų judesių.
2. Esant paralyžiui veido pusėje – gali būti suliejami ar iškraipomi garsai, pvz., „labas“ skamba kaip „łabas“ arba „abas“, nes viena lūpos pusė neveikia.

Trumpai tariant, dezartikuliacija – tai kalbos neaiškumas dėl fizinių kalbos organų sutrikimo, o ne dėl supratimo ar kalbos formavimo problemų (kaip afazijoje).

Įrašas
Paaiškinimas	Dezartikuliacija – tai kalbos sutrikimas, kai žmogus negali aiškiai tarti garsus arba sudėti jų į tinkamas žodžių formas dėl lūpų, liežuvio, gomurio ar žandikaulių raumenų pažeidimo ar koordinacijos problemų. Tai dažnai susiję su neurologiniais sutrikimais, traumomis ar raumenų ligomis. Pavyzdžiai: 1. Po insulto – pacientas gali tarti žodį „stalas“ kaip „tałas“ arba „sasas“, nes negali tiksliai valdyti liežuvio ir lūpų judesių. 2. Esant paralyžiui veido pusėje – gali būti suliejami ar iškraipomi garsai, pvz., „labas“ skamba kaip „łabas“ arba „abas“, nes viena lūpos pusė neveikia. Trumpai tariant, dezartikuliacija – tai kalbos neaiškumas dėl fizinių kalbos organų sutrikimo, o ne dėl supratimo ar kalbos formavimo problemų (kaip afazijoje).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.