deva
„Deva“ – tai sanskrito kalbos žodis, reiškiantis „dievybė“, „dangiškoji būtybė“ arba „šviesioji esybė“. Hinduizme, budizme ir kitose indiškose religijose – tai aukštesnė, nemirtinga būtybė, dažnai siejama su tam tikromis gamtos, moralės ar kosminėmis galiomis.
Trumpai:
- Reikšmė: dievas, dievybė, dangiškoji būtybė.
- Kilimas: iš sanskrito देव (deva) – „šviesus, dieviškas“.
- Priešingybė: asura (demonas, priešingos galios būtybė).
Pavyzdžiai:
1. Religiniame kontekste:
„Indra yra viena iš svarbiausių vedų devų, valdanti perkūniją ir karą.“
2. Mitologijoje / kultūroje:
„Hinduizme devos, kaip Višnus ar Šiva, yra garbinami kaip aukščiausiosios dievybės.“
3. Bendrąja prasme (perkeltine):
„Jos grožis buvo lyg devos – be galo tobulas ir žavesingas.“ (Čia – kaip metafora žmogui ar dalykui, primenančiam dieviškąjį grožį/galią).
Svarbu: Nesusimaišyti su „deva“ kaip asmenvardžiu ar kitomis reikšmėmis (pvz., tibetietiškai – „dievas“ taip pat vadinamas lha, bet terminas „deva“ plačiai vartojamas indiškose tradicijose).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.