Žodis „desperatas“ (lot. desperatus – beviltiškas) reiškia beviltišką žmogų, kuris dėl sunkios situacijos, nevilties ar praradimo jaučia, kad neturi nieko prarasti, todėl gali imtis ekstremalių, neretai pavojingų ar nusikalstamų veiksmų.
Trumpai: desperatas – beviltiškas, išsigandęs žmogus, linkęs į desperatiškus veiksmus.
Pavyzdžiai:
1. „Jis tapo desperatu po bankroto – ėmėsi net įsilaužimų, kad išgyventų.“
Čia žmogus, praradęs viską, imasi nusikalstamų veiksmų dėl beviltiškumo.
2. „Desperato požiūris: 'Jau nieko nebebijau, nes neturiu ko prarasti.'“
Nurodo beviltišką psichologinę būseną, kai žmogus rizikuoja viskuo.
Sinonimai: beviltiškas žmogus, išsigąstelėlis, pažabotas (šnek.).
Dėmesio: Dažnai vartojamas ne tik apie nusikaltėlius, bet ir apie žmones ekstremaliose situacijose (pvz., finansinėse, asmeninėse).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.