deontinis
„Deontinis“ yra etinis terminas, reiškiantis pareigą, įsipareigojimą ar moralinį įsipareigojimą, kuris kyla iš tam tikros situacijos, socialinio statuso, sutarties ar moralinių principų. Šis žodis dažniausiai vartojamas filosofijoje, ypač deontologinėje etikoje (pvz., Immanuel Kant), kurioje teisingumas ar neteisingumas vertinamas pagal veiksmų atitikimą moralinėms taisyklėms ar pareigoms, o ne pagal jų pasekmes.
Trumpai: Deontinis = susijęs su pareiga ar įsipareigojimu.
Pavyzdžiai:
1. Gydytojo deontinė pareiga yra gelbėti gyvybę ir saugoti paciento paslaptį, net jei tai kelia asmeninį diskomfortą ar riziką.
2. Mokytojo deontinis įsipareigojimas – sąžiningai vertinti mokinių pasiekimus, nepaisant asmeninių simpatijų ar antipatijų.
3. Deontinė etika teigia, kad meluoti yra visada blogai, net jei melas galėtų išgelbėti žmogų, nes tiesos sakymas yra moralinė pareiga.
Šis terminas pabrėžia veiksmo moralinį privalumą, o ne jo pasekmes.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.