deminutyvas

Deminutyvas – tai žodžio mažybinė forma, kuri išreiškia mažumą, meilę, simpatiją arba švelnumą. Jis dažniausiai sudaromas prie pagrindinio žodžio pridedant priesagą.

Pavyzdžiai:
1. namas → namelis (mažas namas, jaukus namas)
"Vaikystėje gyvenau senelių namelyje kaime."

2. knyga → knygelė (maža knyga, trumpas tekstas)
"Vaikui nupirkau vaikišką knygelę su piešiniais."

3. šuo → šuniukas (mažas šuo, šunytis)
"Kaimynų šuniukas linksmai loja."

Kitos priesagos:
- -ytė, -utė (mergaitė → mergytė, ranka → rankutė)
- -ukas, -iukas (stalas → staliukas, sūnus → sūniukas)
- -užis, -užė (vanduo → vandužis, antis → ančiutė)

Deminutyvai dažni tiek literatūroje, tiek kasdienėje kalboje, ypač kalbant apie mažus daiktus, gyvūnus ar kreipiantis į artimuosius (pvz., saulutė, mamytė, žiedelis).

• Terminai: deminutyvas

Įrašas
Paaiškinimas	Deminutyvas – tai žodžio mažybinė forma, kuri išreiškia mažumą, meilę, simpatiją arba švelnumą. Jis dažniausiai sudaromas prie pagrindinio žodžio pridedant priesagą. Pavyzdžiai: 1. namas → namelis (mažas namas, jaukus namas) "Vaikystėje gyvenau senelių namelyje kaime." 2. knyga → knygelė (maža knyga, trumpas tekstas) "Vaikui nupirkau vaikišką knygelę su piešiniais." 3. šuo → šuniukas (mažas šuo, šunytis) "Kaimynų šuniukas linksmai loja." Kitos priesagos: - -ytė, -utė (mergaitė → mergytė, ranka → rankutė) - -ukas, -iukas (stalas → staliukas, sūnus → sūniukas) - -užis, -užė (vanduo → vandužis, antis → ančiutė) Deminutyvai dažni tiek literatūroje, tiek kasdienėje kalboje, ypač kalbant apie mažus daiktus, gyvūnus ar kreipiantis į artimuosius (pvz., saulutė, mamytė, žiedelis).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.