Demikotonas (angl. demitone, lot. semitonium) – tai pusė tono, mažiausias muzikos teorijoje naudojamas intervalas tarp dviejų gretimų natų (pavyzdžiui, tarp C ir C♯ arba E ir F).
Trumpai: Tai pusė viso tono, atstumas tarp dviejų artimiausių klavišų fortepijone (įskaitant juoduosius klavišus).
Pavyzdžiai:
1. Natūralus demikotonas – intervalas tarp natų, kurios neturi atskirų raštu žymimų alteracijų:
- E → F (tarp jų nėra juodojo klavišo)
- B → C (analogiškai – pusė tono be tarpinio garso)
2. Alteruotas demikotonas – su diezų ar bemolių pagalba:
- C → C♯ (diezas pakelia natą pusė tono)
- G → G♭ (bemolis nuleidžia pusė tono)
Svarbu: Diatoninėje (natūraliojoje) gamoje demikotonai atsiranda tarp III–IV ir VII–I laipsnių (pvz., C didžiojoje gamoje: E–F ir B–C). Kituose atvejuose intervalas tarp gretimų natų yra visas tonas (pvz., C–D).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.