dekalkomanija
Dekalkomanija – tai meninė technika, kai dažai ar dažų sluoksniai perkeliami iš vieno paviršiaus ant kito, spaudžiant ar trinant, kad susidarytų atsitiktiniai, abstraktūs raštai ar tekstūros.
Trumpai: Spalvų / piešinio perkėlimas iš vieno paviršiaus ant kito, dažnai sukurdamas netikėtus efektus.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinis pavyzdys: Vaikas nupieš pieštuku raštą ant popieriaus, uždeda ant viršaus kitą popieriaus lapą ir trina. Kai atskiria lapus, piešinys atsispindi antrojo lape (nors ir veidrodiniu pavidalu). Tai paprasčiausia dekalkomanijos forma.
2. Dailėje (surišimas su iškiliais menininkais):
- Maksas Ernstas (dailininkas surealistas) aktyviai naudojo dekalkomaniją 1930–1940 m. Perkeldamas dažus iš stiklo ar kitokio lygaus paviršiaus ant drobės, jis gaudavo keistus, fantastiškus kraštovaizdžius, kuriuos vėliau papildydavo detalėmis.
- Oskaras Domingas (iš Čilės kilęs surealistas) taip pat naudojo šią techniką, kad sukurtų sapnų ir haliucinacijų atmosferą savo darbuose.
3. Kasdienybėje: „Perkėlimo“ tipo tatuiruotės ar spalvų perkėlimas ant odos iš specialaus popieriaus – tai irgi praktinis dekalkomanijos principo panaudojimas.
Svarbu: Nors kartais terminas vartojamas kaip sinonimas „dekalų“ (lipdukų) gamybai, meniniame kontekste jis visada reiškia kūrybinį atsitiktinumo ir perkėlimo procesą, o ne masinį spausdinimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.