defektoskopija
Defektoskopija – tai neardomųjų bandymų metodų visuma, skirta medžiagų ir gaminių defektams (įtrūkimams, ertmėms, nevienalyčiams intarpams ir kt.) aptikti bei jų parametrams įvertinti, nepažeidžiant jų tinkamumo naudoti.
Trumpai: tai defektų „matavimas“ be gaminio ardymo ar sugadinimo.
Pavyzdžiai:
1. Ultragarsinė defektoskopija – naudojama suvirintose siūlėse ar liejiniuose aptikti įtrūkimams. Ultragarsas sklinda medžiaga, o atsispindėjęs nuo defekto signalas fiksuojamas.
2. Rentgeno defektoskopija – pritaikoma aviacijos ar automobilių pramonėje, kai per šviesiai skaidrias medžiagas (pvz., metalus) perleidžiamos rentgeno spinduliai, o gautame vaizde matomi vidiniai defektai.
3. Magnetinė defektoskopija – naudojama geležies pagrindo metalams. Gaminys magnetinamas, o įtrūkimų vietose susidaro magnetinis laukas, kurį rodo magnetiniai milteliai arba skystis su feromagnetinėmis dalelėmis.
Taikymas: statyboje, aviacijoje, energetikoje, mašinų gamyboje – ten, kur reikia užtikrinti konstrukcijų saugumą ir patikimumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.