Deetimologizacija – tai kalbos reiškinys, kai žodis ar jo forma praranda ryšį su savo pirminėmis šaknimis ar etimologija, dažnai dėl fonetinių pokyčių, semantinės raidos ar kitų kalbos procesų. Kitaip tariant, žodžio dabartinė forma ar reikšmė nebesusijusi su jo kilme.
Pavyzdžiai:
1. „Pienas“ (lietuvių k.)
Kilęs iš indoeuropiečių prokalbės žodžio, reiškiančio „riebalus, tepalą“. Šiuolaikinėje kalboje ryšys su šia pirminę reikšme yra visiškai prarastas – „pienas“ asocijuojamas tik su pieno produktais.
2. „Uždrausti“
Etimologiškai susijęs su žodžiu „drasa“ („uždrausti“ reiškė „priversti netekti drąsos“). Šiuolaikinėje kalboje šis ryšys nebėra akivaizdus – žodis reiškia tiesiog „draudimą įvesti“.
3. „Grybas“
Kilęs iš ide. grūbas („raukšlė, garbana“), bet šiuolaikinėje kalboje žodis asocijuojamas tik su grybais, o ne su raukšlėmis ar formomis.
Trumpai: Deetimologizacija – žodžio atsiskyrimas nuo savo etimologinės kilmės dėl kalbos evoliucijos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.