„Debilus“ – tai žodis, reiškiantis silpnaprotį, kvailą arba intelektualiai atsilikusį žmogų. Jis kilęs iš lotynų kalbos (debilis – „silpnas, bejėgis“) ir medicinoje istoriškai buvo vartojamas apibūdinti žemą intelekto lygį, tačiau šiuolaikiniame kontekste dažnai laikomas išžeidžiančiu ar neteisingu, ypač kalbant apie žmonių su protinėmis negaliomis įvardijimą.
Pavyzdžiai vartojimo kontekstuose:
1. Neformaliame, nepriimtinai šmeižikiškame sakinyje:
„Nustok elgtis kaip debilus – tai akivaizdus sprendimas!“
(Čia žodis vartojamas kaip įžeidimas, pabrėžiant, kad kažkas elgiasi neprotingai.)
2. Istoriniame / medicinos kontekste (pasenęs terminas):
„XIX a. psichiatrijos knygose „debilus“ buvo klasifikuojamas kaip lengvas protinio atsilikimo laipsnis.“
(Šiuolaikinėje medicinoje šis terminas nebenaudojamas – jį pakeitė tikslesnės ir pagarbios sąvokos.)
Svarbu:
Šiuolaikinėje lietuvių kalboje rekomenduojama vengti šio žodžio, nes jis gali būti traktuojamas kaip žeminantis ar net žmogaus orumą užgaunantis. Vietoj jo tinkamesni būtų apibūdinimai, pvz., „protingai iššūkių turintis žmogus“ arba tiesioginis elgesio / sprendimo kritika be asmeninių įžeidimų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.