debeliacija
Debeliacija (iš lot. debellatio – „visiškas sutriuškinimas“) – tarptautinėje teisėje tai visiškas karo priešininko sutriuškinimas, kai pralaimėjusi valstybė nustoja egzistuoti kaip politinis subjektas, jos teritorija ir gyventojai pereina į nugalėtojo valdžią, o karas baigiasi be formalios taikos sutarties.
Trumpai:
Tai ne tik pralaimėjimas kare, bet ir visiškas valstybės egzistavimo pabaiga dėl okupacijos ir aneksijos.
Pavyzdžiai:
1. Trečiasis Reichas (1945) – Vokietija buvo visiškai sutriuškinta, jos teritorija okupuota ir padalinta, vyriausybė išformuota. Nėra taikos sutarties tarp Vokietijos ir Sąjungininkų – karas baigėsi debeliacija.
2. Kartagina (146 m. pr. Kr.) – po Trečiojo Pūnų karo Romos respublika visiškai sunaikino Kartaginą, miestas sugriautas, gyventojai parduoti į vergiją, valstybė nustojo egzistavusi.
Svarbu: Debeliacija skiriasi nuo paprasto karo pralaimėjimo – ji reiškia valstybės likvidavimą kaip tarptautinio teisės subjekto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.