deautomatizacija
Deautomatizacija – tai sąmoningas įprastų, automatiškai atliekamų veiksmų, procesų ar mąstymo schemų sutrikdymas, siekiant atkreipti dėmesį į pačią veiksmų prasmę, formas ar detales. Tai dažnai siejama su meninės raiškos priemonėmis, kurios pažįstamus dalykus pateikia kaip naujus, neįprastus ar net keistus, kad skaitytojas ar stebėtojas juos iš naujo apmąstytų.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje – poetas gali naudoti neįprastą žodžių jungimą, sintaksę ar metaforas, kad pažįstama kalba atrodytų „svetima“ ir skaitytojas susikoncentruotų į kalbos grožį ar prasmę. Pvz., vietoj „lijo“ sakyti „dangus verkė sidabrinėmis ašaromis“.
2. Kasdieniame gyvenime – jei įpratęs rašyti ranka pradedi rašyti kita ranka, tai yra deautomatizacija: įprastas veiksmas tampa sąmoningu, lėtu ir reikalaujančiu dėmesio.
3. Mene – paveikslas, kuriame kasdienis objektas (pvz., kėdė) pavaizduotas iš netikėto kampo arba abstrakčiai, verčia žiūrovą permąstyti jo formą ir funkciją.
Trumpai tariant, deautomatizacija verčia sustoti ir pamąstyti apie tai, kas paprastai būna padaryta ar suvokiama automatiškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.