deambulatorijus
Deambulatorijus (lot. deambulare – „vaikščioti“) – tai ilgas, dengtas koridorius arba galerija, dažniausiai esantis bažnyčioje, vienuolyne ar panašioje architektūrinėje struktūroje, skirta vaikščiojimui, meditacijai ar procesijoms.
Trumpai:
Tai vaikščiojimo koridorius, dažnai suformuotas aplink vidinį kiemą (klausūrą) arba išorinę pastato dalį, naudotas religinėms apeigoms, fizinei veiklai ar poilsiui.
Pavyzdžiai:
1. Vienuolynų deambulatorijus – dažnai esantis aplink klausūrą, kur vienuoliai galėdavo vaikščioti, skaityti maldas ar medituoti nepaveikti oro sąlygų.
Pvz.: Cistersų vienuolynuose deambulatorijus buvo svarbi dalis kasdienio gyvenimo.
2. Katedrų deambulatorijus – koridorius, einantis aplink apsidę (altoriaus dalį), leidžiantis piligrimams apeiti šventą vietą nepertraukdami pamaldų.
Pvz.: Gotikinėse katedrose (pvz., Šartro katedroje Prancūzijoje) deambulatorijus dažnai buvo papuoštas vitražais ir skulptūromis.
Pastaba: Šis terminas retai vartojamas kasdienėje kalboje;
dažniau sutinkamas architektūros, istorijos ar bažnyčios kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.