Darbaras – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis darbininką, amatininką ar meistrą, dažniausiai kalbant apie žmogų, kuris dirba fizinį darbą ar turi konkretų amatą.
Pavyzdžiai:
1. Kaimo darbaras puikiai išmanė medžio apdirbimą ir pasistatė tvartą savo rankomis.
2. Senovėje darbaras ne tik dirbo, bet ir perduodavo savo įgūdžius mokiniams.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar istoriniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.