dadaizmas

„Dadaizmas“ – tai avangardinio meno ir literatūros judėjimas, kilęs XX a. pradžioje (apie 1916 m.) kaip reakcija į Pirmąjį pasaulinį karą ir visuomenės normas. Jis siekė griauti tradicinius meno principus, mąstymo logiką ir estetinius standartus, propaguodamas absurdą, chaotą, spontaniškumą ir prieštaravimą.

Pagrindinės savybės:
- Absurdas ir nesąmonė
- Provokacija ir priešiškumas tradicijoms
- Atsitiktinumo ir spontaniškumo naudojimas
- Dažnai naudoja koliažus, ready-made objektus, poeziją be loginės struktūros

Pavyzdžiai:

1. Marcelio Duchamp „Šaltinis“ (1917) – tai įprastas pisuaras, pateiktas kaip meno kūrinys, kuriuo Duchamp kritikavo meno institucijų sampratą ir kūrybos sąvoką.

2. Tristano Tzara poezija – jis kartais kūrė eilėraščius iš atsitiktinai ištrauktų žodžių iš maišelio, pavyzdžiui, kaip jo siūlomas „dadaistinio eilėraščio receptas“.

3. Hano Hocho koliažai – naudojo iškirptas nuotraukas iš žurnalų, sukurdamas surrealistiškus, dažnai politiškai provokuojančius vaizdus.

Trumpai tariant, dadaizmas buvo ne tik meno stilius, bet ir požiūris – maišto prieš logiką, prieš karą ir prieš pačią meno sampratą to meto visuomenėje.

• Terminai: dadaizmas

Įrašas
Paaiškinimas	„Dadaizmas“ – tai avangardinio meno ir literatūros judėjimas, kilęs XX a. pradžioje (apie 1916 m.) kaip reakcija į Pirmąjį pasaulinį karą ir visuomenės normas. Jis siekė griauti tradicinius meno principus, mąstymo logiką ir estetinius standartus, propaguodamas absurdą, chaotą, spontaniškumą ir prieštaravimą. Pagrindinės savybės: - Absurdas ir nesąmonė - Provokacija ir priešiškumas tradicijoms - Atsitiktinumo ir spontaniškumo naudojimas - Dažnai naudoja koliažus, ready-made objektus, poeziją be loginės struktūros Pavyzdžiai: 1. Marcelio Duchamp „Šaltinis“ (1917) – tai įprastas pisuaras, pateiktas kaip meno kūrinys, kuriuo Duchamp kritikavo meno institucijų sampratą ir kūrybos sąvoką. 2. Tristano Tzara poezija – jis kartais kūrė eilėraščius iš atsitiktinai ištrauktų žodžių iš maišelio, pavyzdžiui, kaip jo siūlomas „dadaistinio eilėraščio receptas“. 3. Hano Hocho koliažai – naudojo iškirptas nuotraukas iš žurnalų, sukurdamas surrealistiškus, dažnai politiškai provokuojančius vaizdus. Trumpai tariant, dadaizmas buvo ne tik meno stilius, bet ir požiūris – maišto prieš logiką, prieš karą ir prieš pačią meno sampratą to meto visuomenėje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.