chrizografija

Chrizografija (iš graikų kalbos: chrysos – „auksas“ + grapho – „rašau“) – tai meno technika, kai tekstas ar ornamentai rašomi arba piešiami auksu (arba aukso atspalvio pigmentu) ant rankraščių, ikonų, freskų ar kitų meno kūrinių.

Trumpai: Auksinis rašymas / puošimas.

Pavyzdžiai:
1. Viduramžių rankraščiai – dažnai pirmosios knygos puslapių raidės, titulai ar ornamentai buvo išpuošti chrizografija (pvz., garsieji Gero Evangelistaro ar Kelsko knygos inicialai).
2. Stačiatikių ikonos – auksas naudojamas fonui, nimbo ar drabužiams pavaizduoti, siekiant perteikti šventumo ir dieviškos švieso simboliką.
3. Baroko bažnyčių freskos – interjeruose chrizografija kartais naudota ornamentams ar angelų figūroms paryškinti.

Papildoma pastaba: Terminas dažniausiai vartojamas menotyroje, ypač apibūdinant viduramžių ir ankstyvosios Renesanso dailę.

Įrašas
Paaiškinimas	Chrizografija (iš graikų kalbos: chrysos – „auksas“ + grapho – „rašau“) – tai meno technika, kai tekstas ar ornamentai rašomi arba piešiami auksu (arba aukso atspalvio pigmentu) ant rankraščių, ikonų, freskų ar kitų meno kūrinių. Trumpai: Auksinis rašymas / puošimas. Pavyzdžiai: 1. Viduramžių rankraščiai – dažnai pirmosios knygos puslapių raidės, titulai ar ornamentai buvo išpuošti chrizografija (pvz., garsieji Gero Evangelistaro ar Kelsko knygos inicialai). 2. Stačiatikių ikonos – auksas naudojamas fonui, nimbo ar drabužiams pavaizduoti, siekiant perteikti šventumo ir dieviškos švieso simboliką. 3. Baroko bažnyčių freskos – interjeruose chrizografija kartais naudota ornamentams ar angelų figūroms paryškinti. Papildoma pastaba: Terminas dažniausiai vartojamas menotyroje, ypač apibūdinant viduramžių ir ankstyvosios Renesanso dailę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.