Choreomanas (iš gr. χορεία 'šokis' + μανία 'mania, pamišimas') – tai istorinis terminas, reiškiantis masinį psichogeninį sutrikimą, kurio metu žmonės nevaldomai šoka, dažnai iki visiško išsekimo ar net mirties. Tai buvo laikoma kolektyvine histerija arba „šokio maru“.
Trumpai: Masinis nevaldomas šokis, kurį sukelia psichologinė ar socialinė įtampa.
Pavyzdžiai:
1. Šokio maras (St. Vito šokis) Europoje (XIV–XVII a.):
- Vienas garsiausių atvejų įvyko 1518 m. Strasbūre, kai apie 400 žmonių savaitėmis šoko gatvėse, nors daugelis krito dėl išsekimo, insultų ar širdies smūgių.
- Manoma, kad priežastys – ekstremalus stresas dėl badmečių, ligų ir religinės įtampos.
2. „Tarantizmas“ Pietų Italijoje (XV–XVII a.):
- Žmonės tikėjo, kad juos įkando tarantula, ir reikėjo intensyviai šokti („tarantelą“), kad „išprašytum“ nuodų. Tai buvo choreomanijos forma, susijusi su kultūrine įtaka ir psichologiniu atpalaidavimu.
3. Modernus analogas:
- Nors klasikiniai „šokio marai“ dabar reti, panašūs masinės psichogeninės reakcijos pasireiškia kaip masinė psichogeninė liga (pvz., mokyklose, kai mokiniai vienu metu patiria nerimą, galvos skausmus ar paralyžių be fiziologinės priežasties).
Svarbu: Choreomanija nėra tikras neurologinis sutrikimas, o masinė konversinė negalia, dažniausiai sąlygojama streso, išankstinių lūkesčių ar socialinio slėgio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.