Chemorecepcija – tai gebėjimas aptikti cheminius dirgiklius (molekules ar jonus) aplinkoje ar organizme, naudojant specializuotus receptorius – chemoreceptorius.
Trumpai:
Tai jutimas, leidžiantis organizmui „jausti“ chemines medžiagas, pvz., kvapus, skonius ar tam tikrus kraujo parametrus.
Pavyzdžiai:
1. Olfakcinė chemorecepcija – kvapo receptoriai nosyje aptinka oro molekules ir leidžia jausti kvapus.
2. Gustatorinė chemorecepcija – skonio receptoriai liežuvyje ir burnoje atpažįsta skonius (kartų, saldų, rūgštų, sūrų).
3. Vidinė chemorecepcija – receptoriai kraujyje ar smegenyse stebia organizmo cheminę būseną, pvz.:
- Gliukozės lygio pokyčiai kraujyje.
- CO₂ koncentracija kraujyje (svarbu kvėpavimo reguliavimui).
- pH pokyčiai (rūgštingumo lygis).
Paprastas analogas:
Chemorecepcija yra kaip organizmo „cheminis jutiklis“, padedantis orientuotis aplinkoje, pasirinkti maistą, vengti nuodingų medžiagų ar palaikyti vidinę pusiausvyrą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.