cheironomija
Cheironomija (iš gr. cheir – „ranka“ + nomos – „dėsnis, taisyklė“) – tai gestų kalba arba rankų judesių naudojimas kalbant, siekiant pabrėžti mintį, perteikti emocijas ar papildyti žodinę išraišką. Tai senovinis retorikos ir aktorystės elementas, kuriuo naudojamasi sakant kalbas, skaitant poeziją, vadovaujant chorui ar vaidinant.
Pavyzdžiai:
1. Retorikoje:
Kalbėtojas, sakydamas: „Mes einame į priekį!“, gali padaryti spartų rankų judesį į priekį, simbolizuodamas judėjimą ir ryžtą.
2. Choro dirigavime:
Choro vadovas cheironomijos pagalba nurodo tempo pokyčius, dinamiką ir išraišką, nenaudodamas batutos – tik rankų ir pirštų judesiais.
3. Religiniame kontekste:
Senovės žydų liturgijoje cheironomija buvo naudojama Sinagogoje, vadovaujant Toros skaitymui – gestais rodant intonacijas ir teksto segmentus.
4. Teatre:
Aktorius, vaidindamas apsimetėlį, gali „piešti“ rankomis įsivaizduojamus objektus ar veiksmus, kad publiką įtrauktų į siužetą.
Trumpai tariant, cheironomija – tai tyčiniai ir prasmingi gestai, papildantys žodinę komunikaciją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.